- klaikybė
- klaikýbė dkt. Ši̇̀ mùzika tikrà klaikýbė.
.
.
klaikybė — sf. (1) DŽ, klaikỹbė (2) NdŽ, klaikybė (1) 1. klaikus daiktas, baisybė: Kaip ir genio tauškėjimas galėjo ją nuo visų miško klaikybių išgelbėti J.Bil. Mačiusieji pasakojo klaikybes Vr. Žiūrovų salės magnetas pasirodė esąs stipresnis, negu scenos… … Dictionary of the Lithuanian Language